Gedzis Blog’as

„Jūsų durys – pirmosios!“ – tai viešojo transporto projektas Vilniuje. Jau beveik savaitę visi Vilniaus viešojo transporto keleiviai į autobusus ir troleibusus įlipa pro priekines duris. Dar neprasidėjus šiai naujovei, buvo girdėti daug neigiamų ir teigiamų nuomonių, pasiūlymų, o dar daugiau jų atsirado po liepos 15 d. Kiekvieną dieną į darbą tenka važiuoti autobusu ir troleibusu, todėl apie šią sistemą turiu savo nuomonę ir pasiūlymų. Visa tai pasistengsiu apžvelgti šiame įraše

Vairuotojų reakcija

Dabar vairuotojas netik valdo transporto priemonę. Jis stotelėse tampa ir kontrolieriumi, kuris stebi įlipančius keleivius. Turbūt daugelis vairuotojų turi savo nuomonę apie šį projektą ir kartais iš jų elgsenos galima suprasti, kad ji nėra pati geriausia. Kodėl? Ogi, jie nerodo jokio dėmesio keleiviams. Susikoncentruoja žiūrėdami į veidrodėlį, o keleiviai žymi bilietą ar ne visiškai neįdomu. Žinoma, daryti du darbus yra sudėtinga, tiesiog daugelis to nenori daryti. Visada malonu, kai įlipus į autobusą tau nusišypso ir linkteli pamatę tavo bilietą, tačiau tai būna labai retai. Dažniausiai tai pamatai susiraukusį vairuotoją, kuris tarsi sako greičiau, vėl vėluoju. Tokioje situacijoje bilieto rodymas beprasmiškas, nes jautiesi visiškai ignoruojamas.

Didelis keleivių kiekis

Turbūt tai didžiausias klausimas vykdant šį projektą. Kaip greit sulaipinti didelį kiekį keleivių tik pro vienas duris. Oficialus projekto puslapis teigia:

Ką darysite, jei piko metu bus dideli keleivių srautai ir visiems sulipti per priekines duris užims labai daug laiko?

Mums svarbiausia yra keleivių patogumas. Jei susiklostys situacija, kai norint sutaupyti laiko patogiausia būtų keleivius įleisti per visas autobuso duris, sprendimą jas atidaryti priims vairuotojas.

Galbūt geras sprendimas, tačiau tikrai jis dar nėra taikomas arba vairuotojui sunkiai įvertinamas dalykas – didelis keleivių srautas. Pastarąsias kelias dienas teko važiuoti gana gerai pripildytuose troleibusuose ir pasimatė pagrindinė problema – keleiviai nesugeba praeiti į autobuso galą. Stotelėje įlipusiems žmonės nėra vietos net atsistoti (kartais net įlipti), nes daugelis tiesiog įlipa vos vos ir atsistoja. Jei jie susiprastų ir praeitų į autobuso galą, tikrai atsirastų dar didesnis patogumas važiuojant viešuoju transportu.

Turbūt didžiausias klausimas, kaip ši sistema veiks rugsėjo mėnenį, kai studentai grįš į Vilnių? Manau, kad padaugėjus keleivių kiekiui, projekto koordinatoriai tikrai turės imtis kažkokių permainų. Kodėl? Ogi, yra keli pavyzdžiai:

Sekmadienio vakaras. Į traukinių stotį atvyksta greitasis traukinys „Klaipėda – Vilnius“. Didžioji keleivių dalis keliauja troleibusu, kuris paženklintas antruoju numeriu. Prie žmonių kiekio pridėjus tai, kad jie su dideliais kelionkrepšiais (dažniausiai pilnais maisto ;D ), gaunasi tikra sumaištis lipant TIK pro priekines duris.

Taip kelionė turėtų atrodyti mūsų kelionė viešuoju transportu (Oficialus akcijos video)

Naujos sistemos nepripažinimas

Pastebėjot kaip gražu už lango? Vakar vakare sumąsčiau, kad reiktų išlysti į lauką ir pamėginti pagauti gražių žiemos vaizdų. Žinoma, technologiniu požiūriu padaryti geras nuotraukas yra labai sudėtinga, tačiau žinant naudojant “muilinę” gavosi gana neblogos fotografijos, manau pasivaikščiojimas pavykęs.

Dėkoju tiems, kas kartu su manim vakar nepasididžiavo ir pasivaikščiojo su manim po Baltupius. Taigi, norėčiau jums pasiūlyti pasižiūrėti, ką mums pavyko nufotografuoti

Visas kitas nuotraukas rasite Flickr albume.

Vakar vakare traukiniu keliavau į Vilnių. Visa kelionė užtruko tiktai ilgiau nei planuota, nes pasirodo, bevažiuojant sugedo lokomotyvas. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Jau prieš 18 val. aš buvau prie Telšių geležinkelio stoties. Čia laukiau traukinio Klaipėda – Vilnius, kuris atvažiuoti turėjo 18:18. Likus kelioms minutėms iki traukinio atvykimo, išgirdome pranešimą:

Greitasis traukinys Klaipėda – Vilnius vėluos 15 min.

Iškart daugelis keleivių pradėjo piktintis, nes visi jau žinojo, kad tas penkiolikos minučių vėlavimas nieko gero nežada, o ypač tai atsilieps atvykus į Vilnių.

Taigi, kaip buvo pranešta traukinys atvyko šiek tiek po pusės septynių. Tikrai nemaniau, kad jau tas 15 minučių atsilikimas nuo grafiko dar labiau padidės, tačiau atsitiko, kaip niekas nenorėtų. Į Vilnių traukinys įvažiavo ir sustojo stotyje – 22:20 (turėtų atvykti – 21:40). Kaip matote, tikrai gerokai vėlavome. Turbūt niekas smarkiai taip neįsimintų šio pavėlavimo, jei ne viena labai paprasta problema – KAIP GRĮŽTI NAMO?. Daugumai šio traukinio keleivių reikia parsigauti į Saulėtekį, todėl paskutinieji troleibusai visiškai perkimšti. Kadangi, man reikia grįžti į Baltupius, o 34 autobusas jau išvažiavo, o kitus autobusus arba nebespėjau, arba reikia labai ilgai laukti.

Kadangi ne vienas atsidūriau tokioje situacijoje, todėl išsikvietėme taksi ir ramiai grįžome, Belieka džiaugtis, kad šiais laikais, taksi kilometro kaina nedidelė, todėl nereikėjo pakloti labai didelės sumos.

Tai va, vakar taip grįžau namo, tikrai daugiau nenorėčiau patirti vėl tokios nesąmoningos kelionės, nes su sunkiomis tašėmės keliauti po Vilnių ir trankytis iš vieno autobuso į kitą, ar mokėti visiškai nereikalingai išleistus pinigus tiesiog nesąmoninga.

(oblivion head nuotrauka)

Atrodo dar visai neseniai sėdėjau Telšiuose ir rašiau paskutinį blogo įrašą, o pažiūrėjęs į kalendorių nustebau – praėjo daugiau nei savaitė. Šiame įraše pamėginsiu šiektiek nupasakoti, ką gero nuveikiau, kokių įspūdžių prisikaupė.

Pirmiausia – nauja gyvenamoji vieta. Nuo šio rudens jau gyvenu arčiau universiteto ir nebereikia pusvalandį kratytis autobuse norint pasiekti MRU. Dabar užtenka 10 min. paėjėti ir aš jau vietoje!!! Naujas butas – tvarkingas, jaukus. Gaila, kad dar šeimininkė nespėjo atvežti lovos, todėl tenka miegoti ant čiužinio :/. Vienas geriausių dalykų bute – internetas (Juk aš blogeris ir informatikas). Čia veikia TEO šviesolaidinis internetas, todėl dėl lietos veiksenos tikrai negaliu skųstis.

Turbūt niekas nenustebs, kad antradienį buvo rugsėjo pirmoji . Žinoma, nieks šios šventės nelaukia, tačiau kai ji ateina reikia gerai nusiteikt ir užmirš, kad laukia mokslai ir susitikt su draugais. Kadangi mes Verslo informatikai jau antrakursiai, tai nusprendėme Mokslo ir žinių dieną aplankyti universitetą, pažiūrėti kaip atrodo nuliukai (nauji Verslo informatikai).  Na jie kaip ir paprasti pirmakursiai pirmomis dienomis vaikšto pasimetę, galvoja kaip čia kas bus.

Vienas labiausiai įstrigusių  ir maloniausių išgirstų dalykų iš šios šventės – mano blogo paminėjimas. Tikrai labai apsidžiaugiau, kai per susipažinimo žaidimą, keletas naujųjų VI narių pasakė, kad apie šią specialybę perskaitė būtent čia – www.gedzis.net – arba Inferno bloge pateiktame įraše. Manau, kiekvienas blogeris džiaugiasi, kai išgirsta padėkos žodį už įrašą!!!

Na o po rugsėjo pirmosios  seka ir kitos dienos, kurios jau kviečia užsukti į paskaitas. Jau pačią pirmą dieną paskaitų buvo net 5, todėl iš MRU išėjome tik 19:30. Įsivaizduojate tokią pirmą dieną? Tikrai buvo sunku ir labai išvargino, tačiau dieną pataisė keletas labai svarbių dalykų: nepabrangęs arba tik keliais centais pabrangęs maistas MRU valgykloje, bei susitikimas ir pokalbiai su gupiokais.

Apie kiekvieną naują dalyką, kuris bus dėstomas šiame antrame semestre, parašysiu naują įrašą, nes kolkas dar ne su visais jais susipažinome ir supratome pagrindinę jų esmę. Pradžiai galiu pasakyti tik tiek, kad labai nusiminiau sužinojęs, kad mums vėl reiks kurti algoritmus ir duomenų struktūras naudojant PASCAL programavimo kalbą.

Mokslo savaitę geriausiai užbaigė ketvirtadienio vakaras (Penktadieniais nėra paskaitų!). Turbūt visi žinote, kas tada įvyko. Tiesiog nesinori pasakoti, nes tikiu, kad dauguma sėdėjo prie televizoriaus ekranų ar net šaukė “Siemens” arenoje, kai Lietuviai skandino Ispanų laivą po ilgos pertraukos išplaukusį iš savų vandenų. Tikrai tikiuosi, kad toks rinktinės nusiteikimas ir sėkmingas žaidimas lydės juos ir Lenkijoje.

Na atrodo tiek įspūdžių, kurie kažkiek atskleidė mano pirmąją savaitę Vilniuje. Tikrai tikiuosi, kad laukiančios savaitės bus neprastesnės nei pirmoji,

P.S. Užmiršau paminėti, kad MRU barako valgykla jau veikia, todėl nepamirškite paragauti Kijevo kotleto ir sklindžių. Skanaus ir gero vakaro.

Už lango jaučiasi pavasaris – visi keliauja į gamtą, slepia šiltus drabužius. Krepšinio arenose šis laikotarpis taip pat labai karštas – artėja lemiamos kovos. Pastarosiomis savaitėmis teko apsilankyti keliose finalinėse dvikovose, kurios paliko ganą gerų prisiminimų.

Pirmoji krepšinio fiesta vyko Telšiuose. Čia po trejų mėnesių kovos aikštelėje buvo išsiaiškinti čempionai bei prizininkai. Taip buvo išrinktas taikliausias tritaškininkas, “Oro karalius”. Kaip visada šis renginys susilaukė gana didelio Telšių rajono krepšinio mėgėjų dėmesio, kiekvienoje iš rungčių buvo gausus dalyvių būrys.

Kadangi stengiuosi kiekvienais metais užfiksuoti gražiausius šios šventės epizodus, todėl tradiciškai pateikiu dėjimo į krepšį konkurso epizodų montažą bei epizodus iš finalinių rungtynių ir nugalėtojų apdovanojimo.

Taip pat epizodus iš šios šventės galite išvysti TKTV svetainėje, Video bei fotografijų skiltyse.

Kita šventė – Vilniaus miesto krepšinio pirmenybių A ir B lygų finalinės kovos. Sekmadienio dieną ši šventė pritraukė gana didelį kiekį susidomėjusių žiūrovų. Labiausiai patikęs dalykas – nebloga organizacija. Visas renginys vyko Lietuvos ryto arenoje, žiūrovus pertraukėlių metu linksmino šokėjos. Prie šių dalykų prisidėjo ir labai geras bei aukštos žaidimo kokybės krepšinis.

Žinoma sunku lyginti Telšių bei Vilniaus pirmenybes, tačiau organizatoriai tikrai pasistengė, kurdami šventę dalyviams ir žiūrovams.

« Senesni įrašai