Gedzis Blog’as

Šiandien teko teisėjauti Mažųjų miestelių krepšinio lygoje. Pats lygos pavadinimas iškart išduoda komandas dalyvaujančias šiame turnyre. Prieš rašydamas įrašą šiek tiek pasodomėjau ir sužinojau keletą įdomių faktų apie šią lyga. Svarbiausia turbūt tai, kad lyga yra suskirstyta į keturias provincijas: Aukštaičių, Centro, Pietryčių ir Dzūkų, o kiekvienoje provincijoje žaidžia 8 ir daugiau komandų.

Apie pačią lygos struktūrą, vykdymo principą nepasakosiu, todėl bus proga užsukti į patrauklią lygos svetainę – http://www.mmkl.lt.

Šiame įraše, tiesiog papasakosiu keletą įspūdžių iš pačių pirmųjų varžybų šioje lygoje. Šiandien teko teisėjauti atkrintamosiose varžybose tarp Aukštadvario ir Stakliškių komandų. Varžybos vyko Aukštadvario mokykloje (jei neklystu), ne pačioje didžiausioje salėje. Tik įėjus į salę pasitiko didelis sirgalių kuriamas triukšmas. Atrodo kas čia tokio, paprastas šeštadienis mažame miestelyje, tačiau krepšinio varžybos pritraukė žmonių apsiginklavusių bugnais, dūdomis ir  plasmasiniais buteliais. Visų šių instrumentų pagalba sukuriamas toks triukšmas, kurį labai retai išgirsi RKL varžybose. Vos tik prasidėjus varžyboms pasigirsta skanduotės, švilpimas ir visakeriopas savosios komandos palaikymas.

Šiek tiek susigulėjus dienos įspūdžiams, galiu pasakyti tik viena – tokiose vietose labai aiškiai pasimato, kad krepšinis yra Lietuvos antroji religija. Dėl jo pamišę netik miesto gyventojai, bet ir mažųjų miestelių atstovai.

Vat kokį gudrų pavadinimą sugalvojau šiam įrašui Ištikrųjų atsibodo tas jausmas, kai jauti, kad universitetas tave verčia ne tobulėti, o pamažu durnėti (galbūt netaip išsireikšiu, bet esmę turbūt supratot).

Pasakysiu aš jum atvirai – tikrai senai universitete gavau injekciją žinių, kurios skatinintų susidomėjimą, skatintų tobulėti. Žinoma, jūs pasakysit – svarbiausia noras, tačiau ar jis visad svarbiausias? Manau, kad ne. Ar įmanoma dar kažko norėti, kai darbo savaitę iš namų išvyksti 7 val. ryto, o į juos grįžti tik 22 ar net 23. Savaitgalis lieka tik pailsėjimui ir pasiruošimui kitai savaitei. Tačiau šiandien prabudęs ir dar ilgai tingėjęs keltis iš lovos sugalvojau – keikvieną savaitgalį bent kelias valandas rasiu savišvietai.  Užduotis tikrai rimta, nežinau kaip taip pavyks įgyvendinti, bet kuo arčiau pavasaris, tuo daugiau laiko turėtų atsirasti.

Visas idėjos įgyvendinimas prasideda jau ŠIANDIEN. Iš knygų lentynos pasiėmiau ir dulkes nuvaliau nuo pradėtos ir nebaigtos skaityti Bilo Geitso knygos “Verslas minties greičiu”. Internete pilną įvairių atsiliepimų apie ją, tačiau tie 60 pulapių, kurie kažkada buvo perskaityti keliaujant traukiniu į Vilnių, įtraukė ir vis nori skaityti toliau ir toliau.

Tikslą jau turiu, su kuo jį įgyvendinti taip pat. Galbūt šiemet vėl pavyks apsilankyti knygų mugėje ir įsigyti naują knygą.

O jūs skaitote knygas? Ar tiesiog varvinate akis priešais kompiuterį ieškodami naujausios informacijos?

[poll id="19"]

Štai praėjo jau daugiau nei metai kai dienos išvydo www.kambariokas.eu. Per tą laiką įvyko daug pasikeitimų pačioje svetainės struktūroje, lankytojų tarpe.

Nors pradžioje projektas buvo gana mažas, neišsiskiriantis gražiu dizainu, daugybe funkcijų, tačiau diena po dienos tubulinant viskas keitėsi ir tobulėjo. Dabar gausu funkcijų reikalingų patogiam skelbimų talpinimui, paieškai. Pastarosiomis dienomis įdėjau keletą naujų funkcijų: skelbimų ištrynimas, daugiau nei 1 nuotraukos pridėjimas.

Aišku, patobulinimai nėra dideli, tačiau tikrai turėtų palengvinit vartotjų darbą ir skelbimų įkėlimą.

Kviečiu visus užsukti į www.kambariokas.eu ir patalpinti savo skelbimą!!!

Visi turbūt tiek laukė kelėdų ir tų kelių laisvų dienų, ka susitinkame su savo giminaičiais, pažįstamais. Šios šventės netik atėjo labai greit, bet praėjo dar greičiau. Aš tai net nepastebėjau kaip greit ir nepastebimai prabėgo 72 valandos.

Namiškių aplankęs nebuvau jau daugiau nei pusantro mėnesio, todėl 4 valandų kelionė namo (užsitęsė tiek, dėl prasto oro) neprailgo.  Vos tik įvažiavus į Telšius supratau, kad pasiilgau šito mažo miestelio, apkrauto nežmonišku sniego kiekiu Senai bemačiau tiek sniego!!! Palyginus su Telšiais, sostinėje tik kelios snaigės nukritusios

Tradiciškai kūčias ir kalėdas praleidžiame kaime. Į jį nuvažiavęs nebuvau daugiau nei pusmetį, todėl tai dar labiau padėjo sukurti šventinę nuotaiką. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad sniego kasimas, malkų nešimas ir panašūs darbai galėtų būti tokie malonūs.

Kadangi jau pirmdienį turėjau eiti į darbą, tai sekmadienį baigėsi visos šventės ir reikėjo pasinerti į tą pačią rutiną, supančią jau nuo rudens. Atrodo švenčių metu pailsėjau, tačiau pirmadienio ir antradienio rytai buvo košmariški. Negalėjau lengvai išsiridenti iš lovos ir atmerkti akių. Mane privertė atsikelti, tik tai, kad turiu dėl ko stengtis ir nenoriu nuvilti.

A. Ubartienės foto

Štai praėjo dvi košmariškos savaitės. Turbūt dar niekad neturėjau tiek darbų, tiek reikalų, kad kartais net nebūdavo laiko normaliai išsimiegoti. Viskas taip greit bėgo, reikėjo būti visus darbus susidėliojus labai tiksliai ir efektyviai, nes jų kiekis buvo milžiniškas. Ką aš tiek veikiau? Oooo, sunku visus tuos darbus išvardinti, tačiau galiu pasakyti, kad jie susiję su studijomis, darbu ir teisėjavimu.

Po visų “kolių” universite, sudėtingų užduočių darbe, šiandien galiu šiek tiek atsipūsti. Prasidėjo dviejų savaičių pertrauka krepšinio pirmenybėse, MRU prasidėjo sesija (pirmas egzaminas tik sausio 3 d.), o to pasekoje darbe galiu pilnavertiškai dirbti visas 8 valandas. O turbūt svarbiausia – Kalėdinės nuotaikos. Liko tik kelios dienos ir keliausiu namo į Telšius (grįžęs jau nebuvau daugiau nei pusantro mėnesio), reiks susitikt su senai matytais draugais, tėvais ir giminaičiais. Galbūt tai padės šiek tiek pailsėti, nes dabar jaučiuosi tikrai pavargęs.

Šiandien visą dieną sninga. Bijau net pagalvoti, kiek gal užtrukti kelionė iš darbo namo, tačiau galvoje kirba viena idėja, siūlanti pasinaudoti žiemos teikiamais malonumais.  Visai norėčiau paiimti rogutes ir kartu su draugų kompanija nusileisti nuo kokio didesnio kalno ar šiaip pasiausti sniego pusnyse. Argi nebūtų smagu? Kažkaip senai taip bedalyvavau tokiose paprastose linksmybėse, nes dabar visur viskas sudėtingiau ir kartais nesuteikia tokio malonumo.

Rašydamas šį įrašą klausiau Manto dainos – Sninga. Visai maloniai nuteikia ir kai matai, kad dirbti liko tik mažiau nei valanda ir lauki vakaro. Galbūt jis bus praleistas lovoje su knyga (taip taip SU KNYGA, net pats netikiu ką rašau), bet tikrai stengsiuos ;D  Beje, parašėt laišką kalėdų seneliui? Aš tai ne, bet vat dabar bėgu jį rašyt ir išdėstysiu visus savo norus (Galbūt kalėdų rytą rasiu mažą smulkmenėlę, kuri mane tikrai pradžiugins)

« Senesni įrašai

Naujesni įrašai »