Nuo pirmojo įrašo iki šiandien praėjo lygiai trys metai.  Tinklaraštis per tą laiką iš tikrųjų daug pasikeitė. Pasikeitė  netik pats tinklapis, tačiau norėdamas lankytojams pateikti kuo geresnį turinį, keičiausi ir aš.

Žvelgiant į visus įrašus, aš pastebiu, kaip vyko tobulėjimas. Juk patys pirmieji įrašai buvo vos iš kelių sakinių ir jie dažniausiai buvo niekam neįdomūs. O kaip dabar? Mano nuomone turinys šiame bloge tikrai patobulėjo. Dažnai rašau aktualesnėmis temomis, atsiranda ir įvairiausių komentatorių. Tikrai džiugu, kad skaitytojams patinka mano įrašai apie krepšinio teisėjų seminarus, krepšinio taisykles. Turbūt svarbiausia tai, kad po ilgo neveiksnumo vėl pradėjus rašyti vistiek susilaukiu lankytojų, nors ir ne nebetiek daug,

Tinklaraštis mane netik pastūmėjo į norą daug daugiau pažinti ir pasidalinti su kitais. Šio blogo pagalba aš susiradau darbą, nors ir labai netikėtai, man buvo pasiūlyta prisijungti prie FWD>> komandos. Visa tai tiesiog skatina rašyti, skatina pritraukti kuo daugiau žmonių, tačiau tam vis labiau pritrūksta laiko, kartais idėjų.

Tikiuosi laiko artimiausiu metu atsiras ir galėsiu pasidalinti dar įdomesniais įrašais, todėl šis tinklaraštis gyvuos ir gyvuos!!!

Kaip jau rašiau

Šiemet naujų taisyklių nėra. Turbūt praėjusių metų pakeitimų buvo tiek daug, kad šiemet nuspręsta nieko nekeisti. Taisyklių naujų nėra, tačiau keletas naujovių, kaip reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, buvo pateikta. Teorinė dalis visada susilaukia didelio dėmesio, tačiau didžioji dalis susirinkusių labiausiai laukia video situacijų peržiūrų.

Antroji seminaro diena prasidėjo gana anksti. Jau 9 val. ryto mes buvome sporto salėje ir ruošiamės fizinių normatyvų testui. Norėdamas gerai pasirodyti ir išlaikyti, jau nuo rugpjūčio mėnesio pradžios pradėjau ruoštis, vakarai pabėgiodamas ar tiesiog pažaisdamas krepšinį. Tiems, kas neįsivaizduoja, kaip atrodo šis testas, siūlau pasiklausyti įrašo:

Išlaikius fizinį testą, laukė ir teorijos testas. Šiemet testas buvo suktas, nes buvo pateikiamos situacijos kurios praktiškai beveik neįmanomos, tačiau teorijoje egzistuoja. Artimiausiu metu parašysiu dar vieną įrašą, kuriame sudėsiu klausimus ir jūs galėsite išmėginti savo žinias, o tiems kas nekantrauja siūlau užsukti į kitą mano įrašą ir pasitikrinti savo krepšinio taisyklių lygį.

Mano vasara prasidėjo gana įspūdingai. Pirmosiomis vasaros dienomis aš jau atostogavau. Šiemet atostogų metu aplankiau Italiją. Apie įspūdžius jau rašiau, tačiau norintiems sužinoti dar daugiau ar pamatyti daugiau nuotraukų siūlau užsukti į mano draugės Sandros tinklaraštį “Kur mano raktai“. Ji jau parašė įrašus apie Kaprio salą, Veneciją, San Mariną, Asyžių ir Florenciją.  Atostogų metų netik pradėjau vasarą, bet ir pailsėjau, atsigavau, grįžo noras kažką kurti  Žinoma, atostogos yra gerai, tačiau jos greit baigiasi.

Šią vasarą oras tikrai nelepino, tačiau vos tik pasitaikus geresniems orams nulėkdavau prie ežeriuko ar šiaip kažkur su draugų kompanija. Prieš kelias savaites teko nuirkluoti 38 kilometrus Jaros ir Šventosios upėms. Oras tikrai nebuvo tobulas, tačiau linksma kompanija ir mėgavimasis gamta leido atsipalaiduoti ir pailsėti nuo kasdien supančio miesto.

Ar kada lankėtės Ventspilyje? Šiemet teko užsukti į šį gražų Latvijos pajūrio miestelį. Vaikščiodjant po įvairiausius Venspilio parkus galvoje sukosi tik viena mintis – kodėl Vilnius negali turėti tokio parko? Jei tik būtų kažkas panašaus Vilniuje, tai vos pasitaikius geresniam orui būtų galima išeiti pasivaikščioti ar tiesiog atsisėdus ant suolo pailsėti nuo elektronikos ir susikoncentruoti į save. Aišku, Venstpilyje netik parkai svarbiausi. Visas miestas sutvarkytas, aplink pilna gėlių, o apie papūdymių kokybę jau nekalbu. Man ir Sandrai Ventspilis tikrai labai patiko, todėl kitą vasarą būtinai ten grįšime ir kartu su savim pasiimsime didelę draugų kompaniją.

Trumpas video iš vieno Ventspilio parkų

Ši vasara jau skaičiuoja paskutines valandas ir kiekvienas norime pasidžiaugti šia gražia diena už lango. Siūlau šiandien visiems vakare išlėkt į miesto centrą, o pasidžiaugus paskutiniais vasaros spinduliais, o vėliau grįžti namo ar užsukti į kavinę ir palaikyti mūsų šalies rinktinę šiandien prasidedančiame Europos Čempionate.

Čia tik vasara baigiasi, o gyvenimas tęsiasi!!!

Atsikėlęs ryte su drauge planavome važiuoti į senamiestį. Pažiūrėtumėme vėliavos pakėlimo ceremoniją, pasivaiksčiotumęme po miesto centrą. Už lango matydami tamsėjantį dangų neskubėjome. Likus maždaug valandai iki ceremonijos pradžios, pradėjo lynoti, todėl likome namie ir nusprendėme žiūrėti visą tai pro televizorių.

Prasidėjus ceremonijai pamačiau gana įdomų reginį. Čia kur aš gyvenu (Šeškinėje, netoli Akropolio prekybos centro) pradėjo pilti lietus kaip iš kibiro, o Simono daukanto aikštėje nebuvo nei lašo ir svarbiausia labai skaisčiai švietė saulė. Atrodo Vilnius nėra toks didelis miestas, tačiau šiandien įsitikinau kitaip – čia vienam miesto gale gali lyti, kitam gali būti beprotiškai gražus oras.

O čia viso to įrodymas:

Kaip jau rašiau anksčiau, paskutinėmis gegužės dienomis ir birželio pradžioje buvau išvykęs atostogauti į Italiją. Dar sausio mėnesį pradėjau galvoti apie busimas atostogas. Pakalbėjęs su draugais ir radęs bendraminčių padėjau ieškoti patogiausios ir pigiausios ekskursijos vežančios į Italiją. Po ilgų ieškojimų ir svarstymų pasirinkau "Grūdos" siūlomą 10 dienų kelionę. Žinoma, tuoj atsiras pesimistų, kurie sakys, kad keliauti lėktuvu daug patogiau, esi nuo nieko nepriklausomas, tačiau keliaujant autobusu pamatai daug gražių vaizdų, susipažįsti su naujais žmonėmis, priverti kūną pajudėti po tūnojimo ofise.

Maršrutas

Kelionės maršrutas parinktas labai gerai, per 10 dienų pervažiavom visą Italiją. Per šias 10 dienų teko aplankyti Gracą (Austriją), Florenciją, Pizą, Romą, Vatikaną, Montekasino abatiją, Neapolį, Pompėją, Kaprio salą, Asyžių, San Mariną, Veneciją. Miestų sąrašas ilgas, o lankytinų objektų dar didesnis. Kiekviena diena būdavo suplanuota nuo pusryčių iki vakarienės, kiekvieno objekto apžvalgai paskirtas tam tikras laikas. Labai retai grįžti į susitikimo vietą anksčiau nei reikia. Maršrutas suplanuotas taip, kad pirmoji kelionės pusė yra daug sudėtingesnė fiziniu atžvilgiu, tačiau antrojoje dalyje keliautojai gauna daugiau poilsio (vien ką reiškia diena Kaprio saloje).

Gidas

Labai puikus gidas Sigitas – 50 % kelionės sėkmės. Eruditas, geranoriškas, su labai geru humoro jausmu, dideliu žinių bagažu. Aš visada mėgau klausytis įvairių istorinių pasakojimų, todėl šioje kelionėje buvo tikras malonumas klausytis gido pasakojimų apie Italiją, apie tam tikrus objektus. Vien ką duoda tai, kai važiuodamas autobusu iš vienos vietos į kitą girdi deklamuojamą eilėraštį Lotyniškai, o svarbiausia tai, kad gidas neturėjo nei vieno juodraščio – visos žinios ir pasakojimai patalpinti jo galvoje.

Įspūdžiai

Gracas

Pirmasis miestas, kuriame sustojome. Ekskursiją rusų kalba vedė vietinė gidė, tačiau nemokantiem perpasakojo mūsų gidas. Vaikščiojant po šį miestą ir matant istorinius pastatus ir objektus pagaliau pajaučiau atostogų dvasią, nes dingo visos mintys apie sesiją, apie paliktus ir neužbaigtus darbus. Turbūt didžiausią įspūdį paliko freskomis išpuoštas namas, centrinė aikštė ir laikrodžio bokštas, o vienas įdomiausių matytų vaizdų, tai kai Mūro upėje žmonės plaukioja su banglente.

Florencija – Piza

Antroji kelionės diena mus atvedė į Florenciją, vieną iš viduramžių Renesanso kultūros centrų. Florencijoje gyveno ir kūrė tokie žinomi menininkai kaip Džotas, Mikelandželas, Leonardas da Vinčis, Dantė, Rafaelis, todėl labai dažnai teko girdėti šiuos vardus, matyti jų paliktus darbus. Vieną didžiausių prisiminimų paliko Šv. Kryžiaus bazilika ir šalia jos esantys statiniai. Šis visas statinių rinkinys toks didžiulis, toks įspūdingas, kad niekaip nebuvo galima apimti visko į fotoaparato objektyvą.

Kitoje dienos pusėje užsukome pamatyti visiems žinomo pakrypusio Pizos bokšto. Niekad nebuvau pagalvojęs, kad šalia bokšto gali būti kitų, ne ką prasčiau atrodančių ir įdomių pastatų. Apsilankymas Pizoje buvo tarsi atokvėpis po visos dienos. Čia nebebuvo taip karštą, nebesupo didžiuliai miesto statiniai, net buvo galima atsisėsti pievoje ir ramiai pasižvalgyti.

Roma – Vatikanas

Romos ir Vatikano aplankymui buvo skirtos dvi dienos. Kiekvienos dienos rytą mes su autobusu pravažiuodavome pirmąją metro stotelę, o vėliau naudodamiesi metro keliavome po Romą. Dar prieš kelionę labiausiai norėjau aplankyti du objektus – Koliziejų ir forumą. Gaila, kad po šiuos du objektus pasivaikščioti turėjome gana nedaug laiko, tačiau vis vien jie paliko neišdildomą įspūdį. Niekad nesidomėjau apie „Monumento Nazionale a Vittorio Emanuele II“, tačiau pamačius jo dydį, jo grožį, tikrai likau sužavėtas.

Lankantis Romoje negalima neaplankyti Vatikano. Pradžioje apsilankėme Vatikano muziejuose. Tikrai negalvojau, kad gali būti tiek eksponatų!!!! Atrodo eini, eini ir eini, o rodyklių į skirtingas ekspozicijas vis daugėja ir daugėja. Eksponatų daug, o žmonių dar daugiau Pasistumdant su kitais ekskursantais labai greitu tempu apėjome didžiąją dalį eksponatų, pasiklausėme ir užsieniečių gidų vedamų ekskursijų ir pamatėme visus svarbiausius eksponatus. Pasibaigus ekskursijai keliavome į Šv. Petro aikštę ir baziliką. Televizoriaus ekrane daug kartų esu matęs šia vietą, tačiau kokia ji didelė ir įspūdinga pamačiau tik įkėlęs koją per Vatikano valstybės sieną. Vaikščiojant po Šv. Petro baziliką labiausiai įstrigo gido pasakytas sakinys „Bazilika suprojektuota taip, kad į vidų patekęs žmogus nesijaustų menkas ir nebūtų užgožiamas jos didybės“. Pradžioje jis galbūt ir atrodė netoks teisingas, bet vaikščiojant ir nematant pabaigos tikrai persigalvojau.

Montekasino abatija – Neapolis – Pompėja

Po ekskursijos Vatikane ir Romoje visi jautėsi tokie išsekę fiziškai. Turbūt retas žmogus dienos metu tiek vaikšto, tokiame karštyje, tokioje žmonių minioje. Kelionė į Montekasiną prasidėjo ankstyvą rytą važiuojant serpantinais į kalną. Užvažiavus atsivėrė įspūdingas vaizdas į apačioje esantį miestelį, tolumoje plytinčius laukus. Vaikščiojant po vienuolyną matomi įspūdingi vaizdai leido vėl atsikvėpti nuo miesto sienų, nuo didžiulės minios jame.

Neapolis visiškai kitoks miestas nei anksčiau aplankyti. Čia verda kitoks gyvenimas, kitokia papročiai. Turbūt visi girdėjo apie netvarką Neapolyje, apie skalbinių džiovinimą ir tai, kuo didesnė tavo transporto priemonė, tuo didesnę pirmenybę turi Visu tuom teko įsitikinti, teko netik pajausti ką reiškia eiti pro žuvies parduotuvę mažoje gatvelėje, bet ir pamatyti kaip kibiras vandens išpilamas tiesiai ant žmonių. Neapolis tai picos gimtinė, todėl būtų nuodėmė šiame mieste neparagauti picos. Prisipažinsiu, jei Lietuvoje gamintų tokio skanumo picas, kiekvieną dieną sėdėčiau kavinėje ir jas šlamščiau.

Pamačius Neapolio gražumus toliau keliavome į senovinį Pompėjos miestą. Vaikščiojimas po griuvėsius dar viena mano aistra, todėl Pompėja buvo dar vienas iš mano norimų aplankyti objektų. Gaila tik to, kad vaikščiojant mus užklupo lietus ir teko slėptis viename iš senovinių namų. Niekada net negalvojau, kad falų vienoje vietoje galima pamatyti tiek daug. Falas Pompėjoje – tai simbolis nuo nužiūrėjimo, todėl vaikštant jį galėjai pamatyti ir ant grindinio, ir kaip ženklą simbolizuojantį viešnamį. Galų galiausiai, suvenyrų krautuvėlės tiesiog apkrautos nešvankiais simboliais ir paveikslėliais.

Kaprio sala

Apsilankymui Kaprio saloje buvo skirta visa diena, todėl visi ekskursautojai galės atsikvėpti ir pasideginti paplūdimyje, kuris beje yra labai mažas. Pradžioje apžvalginėje ekskursijoje pamatėme prabangias vilas, svarbiausius salos statinius, o vėliau turėjome labai daug laisvo laiko. Norėdami pamatyti kuo daugiau gražių vaizdų, nusipirkome bilietus į laivą, kuris apipluktina aplink visą salą. Šiuo pirkiniu tikrai nesigailėjome, nes pamatėme tiek gražių vaizdų, tiek įspūdingų vietų, kad darbar pagalvoju ir noriu ten vėl sugrįžti.

Asyžius – San Marinas

Asyžiaus aplankymui nebuvo skirta labai daug laiko. Šis miestelis tikrai labai gražus ir turintis savų bruožų, tačiau man asmeniškai nebuvo kažko įspūdingo. Galbūt tai atsitiko, nes labai laukiau kelionės į San Mariną.

San Marinas mus pasitiko gražiu oru ir gražiais vaizdais. Įspūdinga kai stovi miesto aikštėje ir tolumoje matai jūrą, o dar labiau priverčia aikčioti, kai eini keliuku, o šalia tavęs iš abiejų pusių skardis. Moterims apsilankymas San Marine tapo tikrai atrakcija, nes čia labai pigūs odos gaminiai, todėl parduotuvių lankymas joms buvo svarbiausia pramoga. Išties nustebino tai, kad einant į parduotuvę su mumis pasisveikindavo ne Lenkiškai, ne Rusiškai (kaip buvo kituose miestuose), o Lietuviškai.

Venecija

Paskutinis lankytinas objektas šioje kelionėje. Visi begalo laukė šio miesto ir jo grožybių. Atvykę į miestą nesutikome daug turistų, nes buvo labai ankstyvas rytas. Tuom labai džiaugdamiesi aplankėme svarbiausius objektus, pamatėme didžiąją dalį Venecijos įžymybių. Laisvu laiku vaikščiodami aplankėme tikrai daug parduotuvių, turgelių, nes juk reikia parvešti lauktuvių Galbut liūdna tik tai, kad nepaplaukiojau gondola, tačiau pagailo pinigų ir nusprendžiau, kad aš čia dar grįšiu.

Kelionė tikrai buvo įspūdinga su tiek vaizdų, su tiek emocijų. Laukiu ir tikiuosi, kad dar pavyks nuvykti į Veneciją, Kaprį. Visiems tiems kas galvojote apie kelionę į Italiją, tikrai siūlau pasinaudoti „Grūdos“ agentūros pasiūlymu. Štai tiek įspūdžių iš atostogų, gaila, kad negalima visų jų aprašyti.

Tikrai senai laukiau, kol galėsiu pailsėti nuo mokslų, nuo darbo ir nuo teisėjavimo Visa tai buvo tapę tokia rutina, kad niekaip negalėjau negalvoti apie tai. Bet pagaliau atėjo atostogos…

Nors praėjo jau pagrindinis atostogų įvykis – 10 dienų kelionė po Italiją, tačiau likusios 5 dienos taip pat žada daug poilsio, daug miego ir saulės Jau šios savaitės pabaigioje pasidalinsiu ekskursijos įspūdžiais ir nuotraukomis, kurių yra apie 2000.

Praėjusios 14 dienų netik leido pailsėti protui, akims ir visam kūnui. Pailsėjau nuo visko turbūt tik kelias dienas, kai naktimis  pradėjau sapnuoti daug naujų idėjų, kurias tikrai norėčiau įgyvendinti. Laukiu, kol vėl galėsiu prisisėsti prie kompiuterio ir kurti naujas programas ar internetinius projektus. Atostogos tęsiasi ir galėtų nesibaigti, nes dar neatsirado noras eiti darban….

Sveiki, ir kaip begyvuojat? Aš tai apsikrovęs su tokiu dideliu darbų kiekiu, kad net kartais pamirštu dabar rytas ar vakaras. Žinoma, tai šiek tiek paryškinta, tačiau kai gauni tiek pasiūlymų įvairiems projektams, įvairioms avantiūroms, tai labai sunku jas atsirinkti ir įvertinti.

Kažkaip mokslai šį semestrą pradėjo spausti Palyginus su praėjusiais semestrais, tai darbo žymiai daugiau, tačiau sunku pasakyti įvertinti kiekio ir kokybės santykį. Dabar netik daraiu 4 pristatymus, rošiuosi skaityti ir analizuoti mokslinį teisės darbą (DIDŽIAUSIA NESĄMONĖ INFORMATIKOS spec. studentui), o galiausiai jau pradedu rašyti eilutes kursiniame darbe. Pastarasis, turbūt atims daug laiko, nes jau vien kompiliojant įvairias JAVA aplikacijas konsolėje, praleidau ne vieną dieną. Įdomu, kokia tema rašysiu darbą?  Ogi jis skamba taip – “Taikomųjų programų transformavimas tarp skirtingų išmaniųjų telefonų operacinių sistemų”. Skamba gražiai ir paslaptingai, todėl bus matyti, kaip čia viskas seksis. Tam, kad galėčiau apsvarstti keletą faktų savo rašomajame darbe, norėčiau, kad jūs užpildytumėte šią apklausą – APKLAUSA

Šiandien teko teisėjauti Mažųjų miestelių krepšinio lygoje. Pats lygos pavadinimas iškart išduoda komandas dalyvaujančias šiame turnyre. Prieš rašydamas įrašą šiek tiek pasodomėjau ir sužinojau keletą įdomių faktų apie šią lyga. Svarbiausia turbūt tai, kad lyga yra suskirstyta į keturias provincijas: Aukštaičių, Centro, Pietryčių ir Dzūkų, o kiekvienoje provincijoje žaidžia 8 ir daugiau komandų.

Apie pačią lygos struktūrą, vykdymo principą nepasakosiu, todėl bus proga užsukti į patrauklią lygos svetainę – http://www.mmkl.lt.

Šiame įraše, tiesiog papasakosiu keletą įspūdžių iš pačių pirmųjų varžybų šioje lygoje. Šiandien teko teisėjauti atkrintamosiose varžybose tarp Aukštadvario ir Stakliškių komandų. Varžybos vyko Aukštadvario mokykloje (jei neklystu), ne pačioje didžiausioje salėje. Tik įėjus į salę pasitiko didelis sirgalių kuriamas triukšmas. Atrodo kas čia tokio, paprastas šeštadienis mažame miestelyje, tačiau krepšinio varžybos pritraukė žmonių apsiginklavusių bugnais, dūdomis ir  plasmasiniais buteliais. Visų šių instrumentų pagalba sukuriamas toks triukšmas, kurį labai retai išgirsi RKL varžybose. Vos tik prasidėjus varžyboms pasigirsta skanduotės, švilpimas ir visakeriopas savosios komandos palaikymas.

Šiek tiek susigulėjus dienos įspūdžiams, galiu pasakyti tik viena – tokiose vietose labai aiškiai pasimato, kad krepšinis yra Lietuvos antroji religija. Dėl jo pamišę netik miesto gyventojai, bet ir mažųjų miestelių atstovai.