Gedzis Blog’as

Asmeninis Gedimino Ubarto tinklaraštis
  • Prisiminus senus žaidimus

    8
    scissors
    2010/08/27GedzisGyvenimo įspūdžiai, IT
    Vieną šios savaitės vakarą kilo idėja pažaisti kokį seną, gerą kompiuterinį žaidimą. Nenorėdamas kažko labai didelio ir labai apkraunančio, sumąsčiau, kad galima pamėgint parsisųsti ir pasileisti keletą labai jau senų (žaisdavau naudodamasis DOS OS).
    Išsirinkti ir prisiminti buvo išties sunku. Po valandėlės paieškų mėginau paleisti, tačiau dėl Windows 7 ir šių žaidimų nesuderinamumo (kitaip ir negalėjo būti), likau neįsijungęs.
    Šiame įraše noriu pasidalinti savo užtiktais žaidimais, tikiuosi pamačius juos kils sentimentų :)

    “Volfied”

    “SimCity”

    “Prince of Persia”


    “Prehistoric”


    “Mortal kombat”


    “Mario”


    “Lotus”



    Golden Axe

    Dalinkis su draugais:

  • Pasiilgęs krepšinio

    2
    scissors
    2010/08/14GedzisGyvenimo įspūdžiai

    Krepšinis vasarą Liko tik keletas  mėnesių ir vėl prasidės krepšinio sezonas. Šiemet laukia daug permainų taisyklėse, todėl tiek krepšininkai, tiek teisėjai turės įdėti daug pastangų ir darbo, kad prisitaikytų prie naujovių.

    Iki krepšinio teisėjų seminaro liko mėnesis, tačiau jau dabar po truputį pradedu ruoštis sezonui. Žinoma, dar nesigilinau į taisyklių pakeitimus, tačiau jau po truputį pradedu ruoštis fiziškai.

    Šią savaitę jau buvau kelis kartus išėjęs į krepšinio aikštelę pamėtyti ir pabėgioti. Ir galiu pasakyti – senai buvau pasiilgęs šito jausmo, kai fizinis nuovargis pasidaro toks malonus. Visą vasarą beveik nesportavau, nes vis neprisiruošdavau ir rasdavau kokią priežastį. Tačiau užteko vieną kartą pamėtyt ir negaliu sustoti. Dabar nesvarbus nei oras, nei kompanija, svarbu pajudėti ir tai teikia labai didelį malonumą.

    Beje, norėjau pasiteirauti gal kas iš blogerių norėtų kurį nors vakarą kartu išlėkti į aikštelę pajudėt?

    Na o pabaigai linksma dainelė apie Sportą

    Dalinkis su draugais:

    Žymos: , , ,
  • Jūsų durys – pirmosios!!!

    9
    scissors
    2010/07/21GedzisGyvenimo įspūdžiai

    „Jūsų durys – pirmosios!“ – tai viešojo transporto projektas Vilniuje. Jau beveik savaitę visi Vilniaus viešojo transporto keleiviai į autobusus ir troleibusus įlipa pro priekines duris. Dar neprasidėjus šiai naujovei, buvo girdėti daug neigiamų ir teigiamų nuomonių, pasiūlymų, o dar daugiau jų atsirado po liepos 15 d. Kiekvieną dieną į darbą tenka važiuoti autobusu ir troleibusu, todėl apie šią sistemą turiu savo nuomonę ir pasiūlymų. Visa tai pasistengsiu apžvelgti šiame įraše

    Vairuotojų reakcija

    Dabar vairuotojas netik valdo transporto priemonę. Jis stotelėse tampa ir kontrolieriumi, kuris stebi įlipančius keleivius. Turbūt daugelis vairuotojų turi savo nuomonę apie šį projektą ir kartais iš jų elgsenos galima suprasti, kad ji nėra pati geriausia. Kodėl? Ogi, jie nerodo jokio dėmesio keleiviams. Susikoncentruoja žiūrėdami į veidrodėlį, o keleiviai žymi bilietą ar ne visiškai neįdomu. Žinoma, daryti du darbus yra sudėtinga, tiesiog daugelis to nenori daryti. Visada malonu, kai įlipus į autobusą tau nusišypso ir linkteli pamatę tavo bilietą, tačiau tai būna labai retai. Dažniausiai tai pamatai susiraukusį vairuotoją, kuris tarsi sako greičiau, vėl vėluoju. Tokioje situacijoje bilieto rodymas beprasmiškas, nes jautiesi visiškai ignoruojamas.

    Didelis keleivių kiekis

    Turbūt tai didžiausias klausimas vykdant šį projektą. Kaip greit sulaipinti didelį kiekį keleivių tik pro vienas duris. Oficialus projekto puslapis teigia:

    Ką darysite, jei piko metu bus dideli keleivių srautai ir visiems sulipti per priekines duris užims labai daug laiko?

    Mums svarbiausia yra keleivių patogumas. Jei susiklostys situacija, kai norint sutaupyti laiko patogiausia būtų keleivius įleisti per visas autobuso duris, sprendimą jas atidaryti priims vairuotojas.

    Galbūt geras sprendimas, tačiau tikrai jis dar nėra taikomas arba vairuotojui sunkiai įvertinamas dalykas – didelis keleivių srautas. Pastarąsias kelias dienas teko važiuoti gana gerai pripildytuose troleibusuose ir pasimatė pagrindinė problema – keleiviai nesugeba praeiti į autobuso galą. Stotelėje įlipusiems žmonės nėra vietos net atsistoti (kartais net įlipti), nes daugelis tiesiog įlipa vos vos ir atsistoja. Jei jie susiprastų ir praeitų į autobuso galą, tikrai atsirastų dar didesnis patogumas važiuojant viešuoju transportu.

    Turbūt didžiausias klausimas, kaip ši sistema veiks rugsėjo mėnenį, kai studentai grįš į Vilnių? Manau, kad padaugėjus keleivių kiekiui, projekto koordinatoriai tikrai turės imtis kažkokių permainų. Kodėl? Ogi, yra keli pavyzdžiai:

    Sekmadienio vakaras. Į traukinių stotį atvyksta greitasis traukinys „Klaipėda – Vilnius“. Didžioji keleivių dalis keliauja troleibusu, kuris paženklintas antruoju numeriu. Prie žmonių kiekio pridėjus tai, kad jie su dideliais kelionkrepšiais (dažniausiai pilnais maisto ;D ), gaunasi tikra sumaištis lipant TIK pro priekines duris.

    Taip kelionė turėtų atrodyti mūsų kelionė viešuoju transportu (Oficialus akcijos video)

    Naujos sistemos nepripažinimas

    Dalinkis su draugais:

    Žymos: , , ,
  • BlogOUT 2010

    9
    scissors
    2010/07/19GedzisGyvenimo įspūdžiai, IT

    BlogOUT 2010

    Šį karštą vasaros savaitgalį teko sudalyvauti dar vienoje „BlogOUT“ konferencijoje. Nors praėjusios savaitės pabaigoje net negalvojau dalyvauti, tačiau paragintas Tomo ir peržiūrėjęs konferencijos programą nusprendžiau, kad „Palangos Vėtros“ viešbutyje būsiu ir aš.

    Jau pusę 9 ryte išvykome į „BlogOUT“. Kadangi Palangoje vyko „1000 kilometrų lenktynės“, taigi gavome šiek tiek pavažinėti aplinkkeliais, bet galiausiai nepavėlavę atkeliavome į konferencijų salę. Tik įėjus į salę pasitinka Andrius su dovanomis (Skins.lt nuolaidų kuponu, Elmenhorster sultys, LABAS kortelė, tušinukas).

    Konferencija prasidėjo nuo Vaido prezentacijos „Facebook ir tinklaraščiai – kaip tai susiję?“. Galima sakyti, kad vėl dėl šio pristatymo ir važiavau į konferenciją. Kodėl? Ogi, Facebook tinklas labai sparčiai populiarėja Lietuvoje, jame galima vystyti labai sėkmingas reklamos kompanijas, kas man labai aktualu. Nors prezentacijos metu išgirdau tik kelias naujovės, tačiau po to užvirusi diskusija tikrai atnešė naujų idėjų, sumanymų kaip populiarinti savo projektus, kaip pritraukti kuo daugiau lankytojų.

    Po pokalbių apie Facebook atėjo eilė konkursui. Turbūt niekas iš dalyvių nesitikėjo, kad konkursas pareikalaus tokių kūrybinių iniciatyvų. Andrius išdalino baltus popieriaus lapus ir liepė nupiešti „BlogOUT“ talismaną. Visi kibo į darbą, nes buvo verta stengtis dėl prizų (A.Užkalnio knygų, USB atmintinių ir „Vodafone“ modemų). Niekados nemokėjau gražiai piešti, todėl net nesitikėjau laimėti :D Po 15 minučių gana rimto darbo visi parodė savo piešinius ir juos įvertinus, paaiškėjo, kad laimėjo Arnoldas su piešiniu „Laivelis varomas RSS srauto“.

    BlogOUT

    Po konkurso papietavome ir vėl grįžome į naują konferencijos dalį – diskusiją apie kolektyvinius tinklaraščius. Tikrai buvo labai įdomu pasiklausyti, kodėl jie ilgai neišsilaiko, kokia galėtų būti jų sėkmės priežastis. Šioje diskusijoje aktyviausi buvo tie blogeriai, kurie yra šiek tiek susiję su panašiomis problemomis ar tiesiog yra kolektyvinių tinklaraščių autoriai. Po diskusijos įvyko dar vienas konkursas, kurio metu buvo galima laimėti telefoną. Burtų tvarka atrinkus tris dalyvius ir jiems sudalyvavus viktorinoje, vėl laimėjo Arnoldas, tačiau prizą jis atidavė antros vietos laimėtojui Benui. Po šios viktorinos baigėsi oficialioji „BlogOUT“ dalis ir mums buvo pasiūlyta apsilankyti Tiškevičių muziejų ir Palangos parką.

    Na o pabaigai, norėčiau pasakyti tik tiek, kad nesigailiu sudalyvavęs ir tikiuosi, kad pavys dar ir dar dalyvauti tolimesniuose „BlogOUT“.

    Nuotraukas iš BlogOUT rasite – http://www.flickr.com/photos/35808224@N08/sets/72157624534267618/

    Dalinkis su draugais:

  • Kaip greit atsibosta kompiuteris….

    3
    scissors
    2010/06/29GedzisGyvenimo įspūdžiai, IT

    Kai nenori matyti kompiuterio....

    Viskas, nebegaliu žiūrėt į kompiuterio ekraną. Atsibodo!!!!  – štai tokia mintis, kiekvieną vakarą po darbo, skamba mano galvoje. Grįžęs iš darbo norisi kažką nuveikti, kažką naujo sužinoti, bet tikrai nesinori tai daryti prie kompiuterio. Kodėl? Turbūt  todėl, kad kiekvieną darbo dieną prie  jo praleidžiu po 7 valandas.

    Kai jau anksčiau rašiau, dirbu programuotoju, todėl pagrindinė darbo  priemonė – kompiuteris. Visas darbas yra atliekamas jo pagalba. Dar prieš pradėdamas dirbti net nepagalvojau, kad grįžęs namo net nenorėsiu aš jo įjungti. O dabar, po dviejų mėnesių darbo, pareini namo ir pirmiausia ką padarai – tai padedi kuprinę tolimiausiame kambario kampe ir nenori artimiausias valandas jos pajudinti.

    Iš dalies džiaugiuosi, kad atsirado tokio tipo noras atsiriboti nuo kompiuterio. Atsirado tikrai daugiau laiko paskaitinėti knygas, žurnalus, o kadangi gražūs orai atėjo ir į Lietuvą – tai pasimėgauti ir jais. Turbūt visi sutiks, kad puodelis arbatos, knyga ir vėsus vakaro oras – labai gera atgaiva po sunkios darbo dienos. Visai tai skamba tikrai maloniai, tačiau reikia neužmiršti ir keleto neigiamų noro atsiriboti nuo kompiuterio pusių.

    Pirmiausia – projektų prižiūrėjimas. Interneto erdvėje yra keletas mano projektų ir kiekvieną dieną juos reikia prižiūrėti, atnaujinti, tobulinti. Kadangi grįžęs namo, nenori net matyti kompiuterio, tai internetinės idėjos taip ir lieka netobulinamos. Dar viena neigiama pusė – IT naujienų sumažėjimas. Technologijos naudojamos kompiuterijoje labai sparčiai populiarėja ir keičiasi. Norint turėti pačias naujausias žinias, kiekvieną dieną turi jų ieškoti ir skaityti. O jei atsiranda nauji pakeitimai susiję su programavimu, tuoj juos nori išmėginti. Visa tai reikalauja gana didelio kiekio laiko, tačiau jo trūksta.

    Štai tokia mano dabartinė būsena, o jums  nebūna panašių situacijų?

    Dalinkis su draugais:

  • « Senesni įrašai