„Virtuali dėžė“

VirtualBox

Sveiki, šiandien  toks “geek’inis” straipsnis, nes programa “VirtualBox” skirta visiems mėgstantiems eksperimentuoti su savo OS. Niekad nebuvau susidūręs ir naudojęs tokios programos, tačiau paskaitoje pamačius ir pamėginus, atsirado noras pamėginti kažką virtualiai sukurti

Prieš pradėdamas aiškintini, kaip viskas veikia, norėčiau išskirti kelis bruožus, kodėl jums reiktų pamėginti šią programą:

  • Norite išmėginti, kaip veikia viena ar kita sistema
  • Nenorite užteršti ir užkimšti savo kompiuterio nereikalingomis sistemomis
  • Mėgstate eksperimentuoti ir nenorite sugadinti savo pagrindinės sistemos.
  • Norite išmokti diegti įvairias OS

Taip pat yra ir keletas programos minusų:

  • Įdiegta sistema gali žymiai lėčiau dirbti, nei realybėje
  • Iš virtualios sistemos negalėsite tiesiogiai pasiekti savo failų

Susidomėjote? Tada jums tereikia užsukti į oficialią programos svetainę ir parsisiųsti pačią naujausią versiją. Ši programa tinka ir Linux, ir Windows, ir kitoms operacinėms sistemoms, todėl ja gali naudotis kiekvienas. Parsisiuntę suinstaliuokite ir paleiskite ir galėsite pradėti eksperimentuoti.

Jau paleidę siųstis “VirtualBox”, galime pagalvoti kokią sistemą norėsime įsidiegti ir tada internete randame ir parsisiunčiame norimos OS diegimo failus, geriausia *.iso formate. Kai jau visus failus turime kompiuteryje ir programa įdiegta, galime pradėti kurti virtualią OS.

Pirmiausia mums reikia sukurti naują “dėžę”, tai padarysime paspaudę mygtuką NEW. Paspaudę šį mygtuką įvedame vardą, pasirenkame operacinės sistemos rūšį ir versiją.

VirtualBox

Tada keliaujame toliau ir mus reikia pasirinkti kokią virtualią aplinką sukursime mūsų naujai OS t.y. koks disko dydis, kiek RAM skirsime. Kadangi aš diegiu Windows 7, todėl skyriau 10 GB laisvos vietos, bei 2048 MB RAM’ui. Šios nustatymus jums gali padėti nustatyti diegiamos OS reikalavimai.

Atlikus anksčiau minėtus žingsnius mums beliks pasirinkti, kad virtuali sistema krautųsi iš parsisiųstojo OS atvaizdžio. Tai padarysime nuėję į skiltį Settings ir tada skirsnį CD\DVD-ROM ir pasirenkame Mount CD\DVD drive ir tada ISO image file. Iššokusiame lange, nurodome, kur yra sistemos diegimo diskas.

VirtualBox Na ką, viskas paruošta ir galime pradėti diegimą. Spaudžiame mygtuką Start. Iššoka langas, kuriame matome besikraunančią virtualią sistemą. Kadangi jau nustatėme, kad iškart skaitytų iš CD/DVD atvaizdžio, tai iškart įsijungs OS diegimo langas. Pažingsniui atlikdami reikalingus diegimo veiksmus galėsime turėti norimą OS virtualiame PC.

VirtualBox

Pabaigę diegimą išjunkime naująją sistemą ir per Settings nuimkite, kad sistema skaitytų iš CD/DVD. Tai padarius galime vėl įjungti jau suinstaliuotą sistemą. Viskas turėtų veikti ir galėsime daryti įvairius eksperimentus.

Eksperimentuodamas išmėginau kelias sistemas, kurias jau spėjau kelis kartus sugadinti 😀 Tačiau ši programa tam ir skirta, kad kiekvienas galėtumėme išmokti ir palaužyti OS. Sėkmės eksperimentuose.

P.S. Dėkui Gintarui, kad priminė įrašą pabaigti ir jį  publikuoti 🙂

13 thoughts on “„Virtuali dėžė“

  1. Man šitas variantas netinka:
    1. Visų pirma senukas su 1Gb RAM nepatrauks tikriausiai.
    2. Visų antra kietasis diskas mažas, tai ir vieta operacinei sistemai normuota, kad nestovėtų laisva vieta veltui. Tarkim dabar turiu ir Linux, ir Windows, tai abiejuose po 4GB laisvos vietos. Nesutilptų tikriausiai virtuali sistema į tiek, o jei ir sutilps, tai pradės spjaudytis, kad laisvos vietos nelabai liko.
    3. O trečia, tai aš laužyt tų sistemų nemėgstu, labiau patinka, kai jos stabiliai veikia 🙂

    Na ir visgi, normaliai suinstaliuota sistema yra didesnis gėris nei virtuali.

  2. Mantai, tikrai pritariu kad normali sistema yra gerai, tačiau jei reikia kažką nesąmoningo padaryt? 🙂 O šiaip sunkokai kokie Windows 7 eitų ant tavo PC 🙂

  3. jo, kažin ką reiškia “Iš virtualios sistemos negalėsite tiesiogiai pasiekti savo failų “? Iš virtualių sistemų esu bandęs tik MS Virtual PC, tai ten tokios problemos nebuvo, galima nurodyti direktorijas ir jos bus matomos virtualioje sistemoje. Ir tai ne per jokį tinklą, ten natūraliai įmontuota tokia galimybė.

  4. Na, virtualizacijos programų šiaip yra gana daug 🙂
    Jeigu kalbėti apie ir mokamas ir nemokamas, tai man asmeniškai labiausiai patiko VMWare Fusion (čia mac versija, be fusion skirta win), nes ji suvalgo mažiausiai atminties ir kažkaip sparčiausiai vartosi. Tai pat yra Parallels Desktop, tačiau manau, jog ši tik mac’ams 😀 Gana lėta, ir valgo daug atminties, man asmeniškai tai prasčiausias variantas.

    O taip pat siūlau žvilgti į qemu ( http://www.qemu.org/ ), open-source’as, mažai užima, ir sukasi greitai (nors kiek bandžiau, man atrodo, jog pati sistema pačioje virtualioje mašinoja sukasi klaikiai lėtai 😀 ). Nežinau, kaip šis daikčiukas veikia ant win, tačiau ant *nix sukasi puikiai.

    O šiaip turbūt didesnis skirtumas tarp šių visų aplikacijų pasijaučia kai prireikia kažko daugiau iš pačios sistemos – pabandykite pažaisti kokį žaidimą. Vienos programos nepalaiko vaizdo akseleracijos, kitoms nelabai sekasi su garsu… 🙂 Žodžiu ne viskas juose veikia idealiai 🙂 Tačiau pasinagrinėjimui arba pasileisti lokaliam serveriui puikiai tinka 😉

    Jo, man irgi reikia prisėsti prisiverst pabaigt savo paskutinį įrašą, jau savaitę kabo ties 99% slenksčiu…

Leave a Reply